• Bendravimas internetu

Bendravimas internetu

Ar sulaukė atgarsio iniciatyva „Rašyk komentarus lietuviškomis raidėmis!“ >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Vilma Leonavičienė. Viešoji didaktika: iššūkiai visuomenei ir mokymo procesui. Žmogus ir žodis, 2011, T. 13, p. 74–82.

Straipsnyje aptariami šešių Lietuvos universitetų studentų apklausos rezultatai, aiškinantis, kaip viešosios kalbinės akcijos veikia jų kalbines nuostatas. Vienas tyrimo objektų – naujienų portalo „Delfi“ iniciatyva „Saugok kalbą! Rašyk komentarus lietuviškomis raidėmis!“. Apklausus 607 studentus iš šešių universitetų paaiškėjo, kad apie šią iniciatyvą girdėjo beveik pusė apklaustųjų. Į klausimą, ar tavo nuomonę paveikė ši iniciatyva, teigiamai atsakė 9 proc. apklaustųjų, 35 proc. poveikio nepatyrė, nes ir iki šiol rašė komentarus su lietuviškomis raidėmis, 27 proc. iniciatyva nepadarė jokio poveikio, o 29 proc. apskritai nerašo komentarų internete. Atmetus studentus, niekada nerašančius komentarų internete, ir tuos, kurie ir anksčiau komentarus rašė lietuviškomis raidėmis, gaunama, kad „Delfi“ iniciatyva pakeitė net 25 proc. studentų nuomonę – jie pradėjo rašyti vartodami lietuviškas raides su diakritiniais ženklais.

Faksas laimi prieš „Skype“ ir „Facebook“ >>

2011-03-10

Lietuvos įmonės aktyviai naudojasi fakso aparatais ir tik vienai kitai prireikia „Skype“ ar „Facebook“, kai kurios įmonės turi sąskaitas nebeegzistuojančiuose bankuose, naudojasi nebeegzistuojančiais pašto kodais, pateikia klientams netikslius telefonų numerius ar el. pašto adresus.

Tokias išvadas leidžia daryti Kalbos ir komunikacijos centro atliktas tyrimas, kurio metu išanalizuota, kokius duomenis ir kaip įmonės pateikia savo interneto svetainių skiltyje „Kontaktai“.

Kontaktus pateikia visi, bet skirtingai

„Įmonių interneto svetainės yra be galo įvairios ir jos tikrai turi teisę tokios būti, išskyrus vieną skiltį – „Kontaktus“. Čia pateikiama informacija turėtų būti tiksli, glausta ir funkcionali, tačiau ištyrę Lietuvos įmonių svetainių „Kontaktų“ skiltis nustatėme, kad taip yra ne visuomet“, – sako Kalbos ir komunikacijos centro direktorė dr. Asta Kupčinskaitė-Ryklienė.

„Kontaktų“ skiltyje įmonės dažniausiai nurodo adresą, telefono ir fakso numerius bei elektroninio pašto adresą, – teigia A. Kupčinskaitė-Ryklienė. – Bet yra įmonių, kurios pateikia tik telefoną arba tik elektroninio pašto adresą, taip pat yra įmonių, kurios be jokių komentarų pateikia keturis telefono numerius arba keturis elektroninio pašto adresus. Kaip klientui žinoti, kuriuo kontaktu kreiptis, nelabai aišku. Sunku suprasti ir tai, kaip nedidelės įmonės pajėgia visus tuos telefonus ir elektroninio pašto adresus suvaldyti.“ Kalbos ir komunikacijos centro specialistė mano, kad pateikiant daugiau nei vieną telefono numerį ar elektroninio pašto adresą, reikėtų nurodyti, kokiems klausimams aptarti tie kontaktai skirti.

Faksas prieš „Skype“ ir „Facebook“

Apžvelgus, kokius duomenis įmonės pateikia savo svetainių „Kontaktų“ skyreliuose, galima teigti, kad Lietuvos įmonės kol kas santūriai naudoja tokias komunikacijos priemones kaip „Skype“ ar „Facebook“. „Skype“ adresą prie savo kontaktų nurodė 5 proc. šiame tyrime analizuotų įmonių, o „Facebook“ – tik 1 procentas.

Daugumai Lietuvos įmonių pagrindinės komunikacijos priemonės yra elektroninis paštas (adresus pateikia 93 proc. tirtų įmonių), laidiniai telefonai (numerius pateikia 82 proc. tirtų įmonių), fakso aparatai (naudoja 75 proc.) ir mobilieji telefonai (56 proc.). „Įdomu ne tik tai, kad tiek daug įmonių – 75 proc. – iki šiol naudoja savo veikloje fakso aparatus, bet ir tai, kad net 66 proc. iš jų fakso aparatams išlaiko atskirą telefono liniją: šitai galima spręsti pagal tai, kad fakso numeris nesutampa su nurodomu laidiniu telefono numeriu. Labai daug įmonių išlaiko ir laidines telefono linijas“, – atkreipia dėmesį A. Kupčinskaitė-Ryklienė.

Netiksli informacija

„Kiek ir kokių kontaktų pateikti, sprendžia pačios įmonės, svarbiausia, kad tai, kas pateikiama, neklaidintų. Mūsų tyrimas atkleidė įvairių netikslumų, – pasakoja A. Kupčinskaitė-Ryklienė. – Pasitaikė atvejų, kai nurodomas telefonas be miesto kodo, netikslus elektroninio pašto adresas, keturženkliai miestų kodai (indeksai) pakeisti penkiaženkliais 2004 m. sausio 1 d., bet dar yra įmonių savo kontaktuose nurodančių senąjį keturženklį kodą. Tarp mūsų tirtų atvejų pasitaikė štai tokie: Baltijos pr. 91–69, LT 5800 Klaipėda ir net toks Pylimo g. 51/1, LT-0000 Vilnius.

Dalis įmonių (aptariamajame tyrime – 26 proc.) prie kontaktų nurodo, kokiame banke turi sąskaitą. Pasirodė, kad čia nemažai netikslumų. Viena iš tirtų įmonių savo interneto svetainės „Kontaktų“ skyriuje nurodo turinti sąskaitą AB „Parex“ banke, nors tokio banko nebėra nuo 2010 m. rugpjūčio (tada jis tapo AB „Citadele“ banku), keturios įmonės naudojasi „Hansabanko“ paslaugomis (šis bankas 2008 m. tapo „Swedbank“) ir dar dvi yra AB SEB Vilniaus banko klientės (šis bankas nuo 2008 m. vadinasi SEB banku). Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad vienos iš įmonių, turinčių sąskaitą SEB Vilniaus banke, svetainė, kaip joje pačioje nurodyta, ką tik atnaujinta: tai padaryta 2011 m. vasario 11 dieną.

Į tyrimą buvo įtraukti šimto Lietuvos įmonių, pateikiamų įmonių katalogo visalietuva.lt skyriuje „Rekomenduojamos įmonės“ duomenys. Tyrimas apėmė 22 Lietuvos miestus bei rajonus: Vilniaus miesto ir rajono įmonės sudarė 45 proc. tirtųjų, Kauno ir miesto ir rajono – 21 proc., Klaipėdos miesto ir rajono – 11 proc., taip pat pateko įmonių iš Alytaus, Gargždų, Kaišiadorių, Marijampolės, Molėtų, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Šiaulių, Šilalės, Telšių, Ukmergės, Utenos, Visagino miestų bei rajonų.

Apie elektroninio laiško rašytoją ir skaitytoją, arba Kodėl „nesutampa charakteriai“? >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Apie elektroninio laiško rašytoją ir skaitytoją, arba Kodėl „nesutampa charakteriai“?
Verslo labirintas, 2006 Nr. 5, p. 30–31

Mes visi kasdien gauname daugybę elektroninių laiškų. Vienus perskaitome tuojau pat, kitus atidedame, kol turėsime laisvesnę minutę, trečius net neskaitę triname lauk. Kalbėsime apie pirmuosius – elektroninius laiškus, kuriuos gauname iš partnerių, kolegų, klientų. Juos privalome perskaityti, kad žinotume, ko imtis toliau.
Štai ir klausimas – ar visuomet, perskaitę lauktą partnerio laišką, aiškiai suprantame, ko iš mūsų norima? Su kuo ir ką reikėtų suderinti? Ką turėtume parengti? Kam nusiųsti? Ką turime padaryti tučtuojau, o ką – kitą savaitę? Sutikite – ne visada.

Du lygiateisiai dalyviai

Taip, elektroninis paštas – labai patogi bendravimo priemonė. Jei ko nesupratome, galime pasiklausti ir gauti paaiškinimą Tuomet jau turime du laiškus ir iš jų dėliojame mums skirtą užduotį… Gerai, jei viskas vieną kartą pasitikslinus paaiškėja. O jei ne? Vėl rašome? Tai jau neefektyvu.

Ko gero, būtų neblogai tiesiog vieną kartą ramiai pasigalvoti, kodėl taip atsitinka. Kodėl elektroninis laiškas, užuot viską paaiškinęs, tik sukelia naujų klausimų? Kaltininkai, kartu ir nukentėjusieji, čia yra du: elektroninio laiško rašytojas ir to paties elektroninio laiško skaitytojas. Vienam keista, kodėl nesuprantama, kas taip aiškiai parašyta, kitas nesupranta, kaip galima taip sudėtingai dėstyti paprastą reikalą. Išeitis yra – elektroninio laiško rašytojas turėtų pasistengti pažvelgti į savo rašomą tekstą skaitytojo akimis, o skaitytojas turėtų nors šiek tiek įsigilinti į rašytojo padėtį. (…)

Kaip rašyti elektroninį laišką, kad būtume tinkamai suprasti ir įvertinti >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Kaip rašyti elektroninį laišką, kad būtume tinkamai suprasti ir įvertinti
Verslo labirintas, 2006 Nr. 4, p. 27–29

Prieš daugiau nei dešimt metų pasaulyje išgarsėjo viena karikatūra, kurioje buvo vaizduojami du šuniukai prie kompiuterio. Vienas jų, uždėjęs letenėlę ant klaviatūros, sako kitam, patikliai į jį žiūrinčiam: „Internete juk niekas nežino, kad tu šuo“.

Ši šuniuko frazė labai tiksliai apibūdina bendravimo internetu pobūdį. Kai gauname elektroninį laišką, mes ir apie jo autorių, ir išdėstyto reikalo svarbą sprendžiame iš parašyto teksto. Kitos informacijos tiesiog nėra.

Nei išvaizda, nei apranga, nei mimika negali padėti mums suprasti ir įvertinti tai, kas ir ką nori pranešti. Tad rašant dalykinį elektroninį laišką labai svarbu, ką ir kaip mes rašome, nes nuo to priklauso, kaip mus įvertina mūsų pašnekovas. Šiame straipsnyje kalbėsime apie dalykinį elektroninį laišką. Laišką, rašomą darbo reikalais partneriams, klientams ar kolegoms. Tokie laiškai priklauso dalykinės komunikacijos sričiai. (…)

Tinklo etiketas: 10 pagrindinių bendravimo internetu taisyklių >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Tinklo etiketas: 10 pagrindinių bendravimo internetu taisyklių
Verslo labirintas, 2005 Nr. 7/8, p. 68–70

– Ar girdėjai – Gintas paliko Rasą?

– Eik tu… Tikrai?

– Parašė elektroniniam laiške, kad viskas baigta

– Parašė? Jis jai apie tai parašė?

– Taip, įsivaizduok, koks niekšas… Nedrįso pasakyti į akis…

Šiais laikais nesunku įsivaizduoti tokį pokalbį, tariamai vykstantį prie gretimo staliuko picerijoje. Daug įvairiausių dalykų parašoma elektroniniuose laiškuose. Netgi tokių, kuriuos ne visuomet drįstama pasakyti bendraujant akis į akį. Tai suprantama, nemalonius dalykus paprasčiau pranešti, kai nematote pašnekovo, kai galite išvengti jo reakcijos. Kitas dalykas, ar visuomet taip elgtis dera? Ar nematydami reakcijos gerai ją nuspėsite? Juk parašę ir išsiuntę laišką nebesušvelninsite parašytų žodžių. O jei nuspaudę „Siųsti“, iškart imsite gailėtis?
Nepatekti į šias situacijas padeda tinklo etiketas – rekomendacijų ir elgesio taisyklių interneto vartotojams rinkinys. Tinklo etiketo aprašų esama įvairių. Čia pateiksime dešimt pačių svarbiausių tinklo etiketo, kitaip tariant – bendravimo internetu, taisyklių. (…)

Kokia interneto svetainė iš tiesų reklamuoja įmonę? >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Kokia interneto svetainė iš tiesų reklamuoja įmonę?
Verslo labirintas, 2005 Nr. 3/4, p. 56–58

Tik pradėjusios rastis interneto svetainės laikytos pigia rinkodaros priemone, kur nevaržomiems nei vietos, nei laiko galima papasakoti įvairiausių dalykų ir susijusių, ir ne visai susijusių su tam tikra bendrove, įstaiga, institucija ar jos veikla. Greičiausia dėl šitokio požiūrio interneto svetainėse įsivyravo pasigiriamasis stilius, kuris ilgainiui pasidarė dar ir labai šabloniškas.

Interneto svetainė ir reklama

Ir šiandien gana sunku rasti lietuvišką svetainę, kurioje būtų išvengta tam tikrų šabloniškų posakių, virtusių bemaž štampais: profesionalūs, patyrę, kvalifikuoti, kompetentingi darbuotojai; kokybiškai atliekami darbai; pažangios technologijos; daug dėmesio mokymams; šiuolaikiškai įrengtas salonas ir pan. Daugybėje interneto svetainių kartojami posakiai, nepateikiant jokių paaiškinimų, pagrindimų ar faktų, ilgainiui tapo tiesiog bereikšmiai, o tokių posakių prisodrinti tekstai nesulaukia skaitytojų. Visa tai privertė svetainių kūrėjus ieškoti atsakymo į klausimą – ko gi reikia, kad interneto svetainė, būdama rinkodaros priemonė, reklamuotų bendrovę, prisidėtų prie jos vardo populiarinimo, skatintų naudotis jos paslaugomis ar pirkti siūlomas prekes. Pastaruoju metu į šį klausimą vis dažniau atsakoma taip: interneto svetainė reklama tampa tik tada, kai joje… nėra tiesioginės reklamos. Kitaip tariant, kai svetainės tekstas parašytas ne ekspresyviu, o neutraliu dalykiniu stiliumi ir kai svarbiausia svetainės teksto ypatybė yra dalykiškumas. (…)

Interneto svetainės stilius. Patarimai interneto svetainių rengėjui >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Interneto svetainės stilius. Patarimai interneto svetainių rengėjui
Valstybinės kalbos inspekcijos tinklalapis, 2003

Interneto vartotojui svarbiausia kuo greičiau susirasti reikiamą informaciją

Interneto svetainių kūrėjai, pasirinkę reklaminį stilių, mažiausia galvoja apie vartotoją. O vartotojas svetainės savininką savotiškai baudžia nebeskaitydamas visų tekstų, o tik peržvelgdamas atskirus sakinius ar tik sakinių dalis, kad susigaudytų, ar tam tikroje svetainėje yra jam reikalingos informacijos. (…)

Interneto vartotojai pirmenybę teikia faktams

Taip yra todėl, kad interneto vartotojai svetainę laiko informacijos šaltiniu. Ir ne bet kokiu, o patikimu. Naršydami po įvairius tinklalapius, jie tikisi rasti dalykišką tekstą, t. y. glaustai išdėstytus faktus, ir susierzina aptikę bereikšmes šabloniškas frazes. (…)

Dalykiškumas – tai visų pirma konkretumas

Itin svarbus dalykiško teksto požymis yra konkretumas. Teiginiai, kuriuos skaitant kyla daugiau klausimų negu gaunama atsakymų, nėra nei konkretūs, nei dalykiški, o būtent tokių teiginių yra daugelyje lietuviškų interneto tinklalapių. (…)

Tekstas yra labai svarbi interneto svetainės dalis

Nustatyta, kad atvertę naują tinklalapį interneto vartotojai sukoncentruoja dėmesį į lango vidurį ir skaito tekstą, negaišdami laiko apžiūrinėti reklamas ar naršymo elementus. Paprašyti apibūdinti kurį nors interneto puslapį, naršytojai daugiausia dėmesio skiria turiniui ir teksto kokybei bei tinkamumui, o naršymo ypatumams, dizainui ar vartotojo sąsajai neteikia tiek reikšmės. (…)

Reklama ir informacija interneto svetainėje >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Reklama ir informacija interneto svetainėje
Reklamos kalba. Vilnius, LKI leidykla, 2003, p. 41–45

Ir lietuviškose, ir kitomis kalbomis parengtose svetainėse kol kas vyraujančiu galima laikyti pasigiriamąjį stilių. Toks stilius nebeatitinka interneto svetainės paskirties ir netenkina vartotojų poreikių. (…) Itin svarbus dalykiško teksto požymis yra konkretumas. Teiginiai, kuriuos skaitant kyla daugiau klausimų negu gaunama atsakymų, nėra nei konkretūs, nei dalykiški, o būtent tokių teiginių yra daugelyje lietuviškų interneto svetainių.
Pavyzdžiui, automobilių serviso interneto svetainėje norima pabrėžti kokybę ir profesionalumą. Tipiškas to įvardijimas būtų šie sakiniai: Mes savo klientus aptarnaujame kokybiškai ir Autoservise užtikrinama atliekamų darbų kokybė ir profesionalumas. Sakiniai, be jokios abejonės, nekonkretūs. Konkrečiai kokybė ir profesionalumas nurodomas pateikiant faktų, pavyzdžiui: 0000 m. įvykusiame „000“ automobilių centrų tinklo ir jų partnerių meistriškumo konkurse „000“ centro komanda iškovojo pirmąją vietą. Nieko konkretaus apie kokybę nepasako ir toks sakinys: Mūsų sukurti darbai išsiskiria kokybe. Ir visai kitaip reaguoja skaitytojas, sužinantis, kad: Iš 0-ajam Lietuvos svetainių čempionatui pristatytų daugiau nei 000 darbų pagrindinį prizą pelnė būtent „000“ kuriamas ir prižiūrimas tinklalapis.

Konkretumas susijęs ir su informacijos patikimumu. Internetas apskritai dažnai apibūdinamas kaip ne visai patikimas informacijos šaltinis, tad siekdami patraukti naršytojus ir paversti juos savo klientais ar lankytojais, interneto svetainių kūrėjai turėtų stengtis pagrįsti skelbiamus teiginius. Su patikimumu, kaip ir konkretumu, nedera bendrojo pobūdžio, abstraktūs teiginiai. (…)