• Dalykinė korespondencija ir dokumentai

Dalykinė korespondencija ir dokumentai

Pagal pavadinimą sutinka, pagal veiklą palydi. >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Įmonės pavadinimas – steigėjo ir jo konsultantų rankose
Verslo labirintas, 2004 Nr. 1/2, p. 72–74

1994 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja juridinių asmenų (JA) registravimo tvarka ir pradėjo veikti Juridinių asmenų registras (žr. 2003 m. lapkričio 12 d. LRV nutarimą Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“). Kartu pasikeitė ir JA pavadinimo registravimo tvarka.

Kas pasikeitė ir kas nepasikeitė

Nauja tai, kad registruojant JA, kartu su įstatais ir kitais dokumentais įregistruojamas ir pasirinktas pavadinimas, nebetikrinant, ar jis atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Tačiau pavadinimui keliami reikalavimai nepasikeitė. Kaip ir anksčiau, JA pavadinimas turi atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus.

Tai įtvirtinta teisės aktuose:

• LR civilinio kodekso 2.40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų“;

• LR valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnyje nurodoma, kad „Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų taisyklių“;

• už netaisyklingų pavadinimų vartojimą įmonių vadovams Kalbos inspekcija privalo taikyti nuobaudas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 912 straipsnį „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymas“. (…)

Darbuotojų pareigybių aprašymų forma ir turinys >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Renata Uždavinienė. Darbuotojų pareigybių aprašymų forma ir turinys
Verslo labirintas, 2006 Nr. 2, p. 31–33

Darbdavio ir darbuotojo darbo santykiai atsiranda priėmus darbuotoją į darbą. Paprastai darbo santykiai prasideda abiem šalims pasirašius darbo sutartį, kurioje turi būti sulygtos visos privalomos darbo sąlygos, t. y. darbuotojo darbovietė, darbo funkcijos, darbo užmokestis.

Tačiau darbo sutartis – ne vienintelis dokumentas, kurio reikia darbuotojui norint sėkmingai dirbti, o darbdaviui – tikėtis geriausio rezultato iš samdomo asmens. Kad darbuotojas gerai dirbtų savo darbą, darbdavys turi užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, supažindinti darbuotoją su įvairiais teisės aktais, tokiais kaip saugaus darbo taisyklės, darbo tvarkos taisyklės ar jo pareigybės aprašymu arba pareigine instrukcija. Teisės literatūroje pastaruosiuose dokumentuose nustatytos darbuotojų pareigos vadinamos specialiomis darbo pareigomis. (…)

Ieškome darbuotojo, arba Kaip parašyti gerą skelbimą >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Renata Uždavinienė. Ieškome darbuotojo, arba Kaip parašyti gerą skelbimą
Verslo labirintas, 2006 Nr. 1 p. 66–68

Pastaruoju metu, kai nedarbas Lietuvoje sparčiai mažėja, vis aktualesnė tampa darbuotojų paieškos problema. Gerų specialistų ieškoma įvairiausiais būdais: prašoma rekomenduoti pažįstamų, naudojamasi elektronine ir įprasta žiniasklaida. Nors informacinės technologijos vis daugiau vietos užima mūsų gyvenime, tačiau internete platinami skelbimai (paprastai juos skelbia specialiai tam sukurtos svetainės) yra šabloniški. Kiekviena skelbimų svetainė turi nustatytos formos skelbimo modelį, kurį tereikia užpildyti ir paskelbti.
Kitokių galimybių suteikiama spaudoje. Rašytinėje žiniasklaidoje pasitaiko įvairiausių darbo skelbimų. Žinoma, daug kas priklauso nuo skelbimo dydžio, jo formos, pateikiamos informacijos. Vis dėlto esama tam tikrų bendrųjų dalykų, kurie skatina potencialius darbuotojus atkreipti į skelbimą dėmesį.

Darbo skelbimo dalys

Darbo skelbimą sudaro keletas struktūrinių dalių. Vienos jų privalomos, kitos – ne. Galima būtų skirti tokias dalis:

1) įmonės, organizacijos logotipas, savireklama (neprivaloma);

2) darbo pasiūlymas (privaloma);

3) darbo aprašymas (neprivaloma, bet pageidautina);

4) reikalavimai darbuotojui (privaloma);

5) darbdavio siūlomos sąlygos (neprivaloma);

6) kontaktiniai duomenys (privaloma). (…)

Džiaugsmas ir galvosūkis dėl šventinio atviruko >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Jurga Girčienė. Džiaugsmas ir galvosūkis dėl šventinio atviruko
Verslo labirintas, 2005 Nr. 9/10, p. 66–69

Artėja didžiosios metų šventės – Kalėdos ir Naujieji metai, o kartu ir didysis šventinių atvirukų rašymo metas. Biurai visame pasaulyje netrukus pasidabins spalvotais paveikslėliais, rikiuosime ir mes juos kur nors pagarbioje ir matomoje vietoje. Taip, malonu juos gauti, skaityti ir grožėtis! Bet prieš patiriant šį džiaugsmą tenka išspręsti ir nelengvą užduotį – patiems parašyti šventinį sveikinimą. Šis rašymas neretai virsta tikru galvosūkiu.

Dabartiniams Kalėdų sveikinimams, siunčiamiems oficialiems asmenims – įstaigoms, verslo partneriams ir kitiems žmonėms, su kuriais sieja dalykiniai ryšiai, – būdinga keletas požymių. Pirmiausia jie paprastai neberašomi ranka. Ranka neretai po sveikinimo tekstu pasirašo įmonės vadovas ar keli darbuotojai, gali būti ir prierašas, skirtas konkrečiam adresatui. Šie įrašai ranka, be abejonės, tarsi „sušildo“ sveikinimą, gavėją nuteikia draugiškai, maloniai, visą sveikinimą suasmenina.
Atvirukai arba bent jų įdėklai neretai specialiai užsakomi spaustuvėse, dažnai siekiama viso sveikinimo vienovės bei vientisumo, stengiamasi, kad vokas, atvirukas bei tekstas sietųsi, išlaikytų bendrą sveikinimo koncepciją.

Šventiniuose atvirukuose spausdinamas labai įvairus tekstas – turinio, ilgumo, originalumo ir kitais atžvilgiais. (…)

Motyvacinis laiškas: galimybė pasakyti ir sužinoti daugiau >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Motyvacinis laiškas: galimybė pasakyti ir sužinoti daugiau
Verslo labirintas, 2004 Nr. 7/8, p. 67–68

Praėjusiame „Verslo labirinto“ numeryje aptarėme Curriculum vitae – vieną iš svarbiausių pirmosios darbdavio ir darbuotojo pažinties dokumentų. Minėta, kad pagrindinės šio dokumento ypatybės yra glaustumas, objektyvumas ir informatyvumas, už patį asmenį CV kalba konkreti veikla, jos rezultatai, žodžiu – faktai. Svarbus dalykas yra ir kalba bei techninis teksto parengimas, labai akivaizdžiai liudijantis apie autoriaus kruopštumą, atsakingumą, išsilavinimą ir gebėjimą sisteminti bei atrinkti reikiamą informaciją.

Tačiau CV – ne vienintelis dokumentas, kurį reikia pateikti pretenduojant į kokias nors pareigas. Vis dažniau prašoma pateikti ir motyvacinį laišką. Be to, ne vienas verslininkas sako, kad pretendento dokumentus pradeda skaityti ne nuo CV, o būtent nuo motyvacinio laiško (toliau – ML), nes iš jo apie pretendentą sužino daugiau.

Motyvacinio laiško esmė ir prasmė

Motyvacinis laiškas – tai gerokai laisvesnio stiliaus dokumentas nei CV. Į jį ir pretendentas, ir darbdavys turėtų žiūrėti kaip į puikią galimybę pasakyti ir sužinoti daugiau, nei įmanoma aprėpti CV.

ML leidžia pretendentui laisvai prisistatyti, paaiškinti tuos CV pateiktus faktus, kurie, jo nuomone, svarbiausi šiuo konkrečiu atveju, geriausiai jį charakterizuoja kaip patį tinkamiausią kandidatą užimti siūlomą poziciją. Tai erdvė pretendentui įrodyti gebėjimą argumentuoti bei įtikinti. (…)

Gyvenimo kelias gyvenimo aprašyme: Curriculum vitae >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Gyvenimo kelias gyvenimo aprašyme: Curriculum vitae
Verslo labirintas, 2004 Nr. 5/6, p. 32–33

Darbuotojų paieška neapsieina be dokumento, vadinamo Curriculum vitae. Didelį darbą čia nudirba pretendentas, stengdamasis trumpai ir tikslingai išdėstyti svarbiausius savo gyvenimo ir veiklos faktus. Bet kita reikalo šalis – darbdavys, verslininkas – turi ne prasčiau nei pretendentas išmanyti šio dokumento rengimo taisykles ir reikalavimus, nes jo laukia ne menkesnė užduotis: remdamasis šiuo dažniausiai vos vieną puslapį apimančiu tekstu, jis vertina pretendento kvalifikaciją, kompetenciją, tinkamumą eiti tam tikras pareigas. Tad kaip rašyti kuriant CV ir į ką atkreipti dėmesį skaitant CV?

Glaustumas ir informatyvumas

Tam tikru požiūriu Curriculum vitae yra paradoksalus dokumentas. Tai pavadinimas ir turinys. Lotyniškas pasakymas Curriculum vitae reiškia „gyvenimo kelias“. Koks be galo platus pasakymas. Jeigu kas nors paduotų mums tuščią popieriaus lapą ir paprašytų aprašyti savo gyvenimo kelią, kiek visko prirašytume… Ko gero, ten atsirastų net vaikystės prisiminimų, įdomių susitikimų, galbūt net atsitiktinai kažkieno ištartų žodžių, privertusių mūsų gyvenimo kelią pasukti nauja kryptimi…
Bet štai vertinant pagal Curriculum vitae (toliau – CV), kaip standartinio personalo dokumento, reikalavimus aprašytasis CV būtų visiškai nepriimtinas. Visuotinės CV rengimo nuostatos reikalauja, kad tai būtų glaustas (vieno puslapio), objektyvus ir informatyvus dokumentas, kurio tikslas – pateikti svarbiausius apibūdinamojo asmens gyvenimo ir veiklos faktus. (…)

Dalykinis bendravimas ir dalykiškiausi tekstai – dokumentai >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Dalykinis bendravimas ir dalykiškiausi tekstai – dokumentai
Verslo labirintas, 2004 Nr. 3/4, p. 28–29

Nerastume veiklos srities, kuri apsieitų be teksto. Dar daugiau – būtent tekstas labai dažnai atstovauja tam tikrai įmonei pirmosios pažinties su būsimuoju klientu, partneriu ar darbuotoju metu. Turbūt sutiksite, kad prieš verslininkui susitinkant su klientu arba būsimajam darbdaviui su būsimuoju darbuotoju akis į akį kontoroje ar pasišnekant telefonu, jie vienas apie kitą jau būna ką nors skaitę: interneto svetainę, lankstuką, skelbimą laikraštyje, pasiūlymą, reklamą, veiklos ataskaitą, gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką.
Tad nebereikia nė sakyti, kaip svarbu, kad tekstas būtų parengtas tinkamai, kad jis praneštų tą informaciją, kurią norima pranešti, priverstų adresatą manyti būtent taip, kaip adresantas tikėjosi kurdamas tą tekstą.

Neoficialu ir oficialu

Dalykinis bendravimas – tai bendravimas, kuris pasitelkiamas įvairiems darbiniams, profesiniams, komerciniams, valstybiniams ir kt. reikalams tvarkyti. Vienas iš svarbiausių šiam bendravimo būdui būdingų ypatumų yra oficialumas. Koks yra oficialus tekstas, galime pamatyti iš pavyzdžių. Lentelėje parodyta, kaip tą patį turinį galima perteikti ir neoficialiam bendravimui būdingomis raiškos priemonėmis, ir kaip jis skamba „išverstas“ į dalykinę kalbą. (…)

Neoficialu Oficialu
Klientas turi susigaudyti, ką mes čia darom. Štai toks mūsų biznis. Savo klientams mes smulkiai nupasakojame visą procesą – tai mūsų darbo principas.
Užmesk akį į šį šlamštą ir brūkštelk, ką manai. Prašytume susipažinti su pateikta medžiaga ir pranešti mums savo nuomonę.
Prieš siųsdamas formas, išsiaiškink, ar viskas dėl sutarties OK. Prieš siųsdamas formas, gaukite sutarties patvirtinimą.
Lbs, likusias savaitės dienas nusiimu. Sveiki, dvi ateinančias dienas manęs kontoroje nebus.

Įmonės pavadinimas – steigėjo ir jo konsultantų rankose >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Įmonės pavadinimas – steigėjo ir jo konsultantų rankose
Verslo labirintas, 2004 Nr. 1/2, p. 72–74

1994 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja juridinių asmenų (JA) registravimo tvarka ir pradėjo veikti Juridinių asmenų registras (žr. 2003 m. lapkričio 12 d. LRV nutarimą Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“). Kartu pasikeitė ir JA pavadinimo registravimo tvarka.

Kas pasikeitė ir kas nepasikeitė

Nauja tai, kad registruojant JA, kartu su įstatais ir kitais dokumentais įregistruojamas ir pasirinktas pavadinimas, nebetikrinant, ar jis atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Tačiau pavadinimui keliami reikalavimai nepasikeitė. Kaip ir anksčiau, JA pavadinimas turi atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus.

Tai įtvirtinta teisės aktuose:

• LR civilinio kodekso 2.40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų“;

• LR valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnyje nurodoma, kad „Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų taisyklių“;

• už netaisyklingų pavadinimų vartojimą įmonių vadovams Kalbos inspekcija privalo taikyti nuobaudas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 912 straipsnį „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymas“. (…)