• Reklama ir rinkodara

Reklama ir rinkodara

Klientui reklama vis dažniau sako „tu“ >>

Klientui reklama vis dažniau sako „tu“. Verslo žinios, 2013-09-19, p. 13.

Kaip pasijustumėte, jei užsukę į parduotuvę, išgirstumėte: „Malonu tave matyti, rinkis iš naujausios kolekcijos!“? Arba valstybinėje įstaigoje paragintų: „Imk skaičiuoklę ir pasiskaičiuok!“. Jei taip nutiktų įprastinėje parduotuvėje ar įstaigoje, ko gero, sutriktumėte ir galbūt net įsižeistumėte, bet štai interneto platybėse – ir parduotuvių, ir kavinių, ir įstaigų svetainėse bei naujienų portaluose – toks neoficialus ir įsakmus bendravimas darosi įprastas.

Kalbos ir komunikacijos centras atliko tyrimą, aiškindamasis, koks bendravimo su klientais būdas vyrauja interneto reklaminiuose skydeliuose. Rugsėjo viduryje buvo peržiūrėti trijų naujienų portalų – „vz.lt“; „delfi.lt“ ir „lrytas.lt“ – reklaminiai skydeliai ir nustatyta, kad 75 proc. visų skydelių buvo vartojamos neoficialios kreipimosi į potencialius klientus formos, t. y. „tu“, o ne „jūs“, „pirk“, o ne „pirkite“ ir pan.

„Tyrimas atskleidžia, kad interneto aplinkoje su klientais bendraujama neoficialiai ir kreipiamasi gana direktyviai, – sako Kalbos ir komunikacijos centro direktorė dr. Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. – Vienaskaitos forma „tu“ ir įsakmi liepiamoji forma „pirk, rinkis, įsigyk“ tradiciškai buvo laikomos labai familiariomis, tinkamomis privačiam bendravimui. Dabar neoficialus ir betarpiškas bendravimo būdas persikelia į dalykinę komunikaciją, vykstančią internetu.“

Tu ir jūs reklamoje >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Jurga Girčienė. Tu ir jūs reklamoje.
Kalbos kultūra, 2005, sąs. 78

Reklama, kreipdamasi į savo adresatą skirtingomis antrojo asmens formomis, pavyzdžiui, „Rinkis protingai“ arba „Rinkitės protingai“, pasako skirtingus dalykus. Tai ne tik skirtingos imperatyvo formos: jų parinkimas leidžia parodyti adresanto ir adresato santykį, priskirti adresatui tam tikrą socialinį vaidmenį, atskleisti reklamos kūrėjų subjektyvų adresato vertinimą. O visa tai galų gale turi daryti teigiamą įtaką reklamos paveikumui.

Pagrindinis antrojo asmens formų tu (rinkis) ir jūs (rinkitės) skirtumas yra vienaskaitos-daugiskaitos priešprieša: vienaskaita tu, t. y. vienas kas nors, ir daugiskaita jūs, t. y. daugiau negu vienas (DLKG 1994: 259). Bet daugiskaitos antrojo asmens įvardis jūs (ir atitinkamos veiksmažodžio formos) gali reikšti ir daugiskaitą, ir vienaskaitą. Daugiskaitinė reikšmė yra stilistiškai neutrali, o vienaskaitinė – stilistiškai ekspresyvi. Ji vadinama „pagarbia, arba mandagumo, daugiskaita“, nes į vieną asmenį kreipiantis daugiskaita parodoma pagarba jam, mandagumas, oficialus santykis. (…)

Naujienos reklamoje >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Jurga Girčienė. Naujienos reklamoje.
Reklamos ir marketingo idėjos, 2004. Nr. 2, p. 70

Reklama kaip koks pačių naujausių naujienų ruporas, iš kurio įvairios naujienos ir naujovės, nauji ir naujos, naujieji ir naujosios, patys naujausi ir naujausios srūva vienas po kito. O gal šis įspūdis klaidingas? Gal naujumo dažnis „normalus“ ir neturėtų stebinti? Ir dar: jei jau „naujumas“ reklamoje pabrėžiamas, tai ką reklamos adresatas iššifruoja girdėdamas bei matydamas šią informaciją? (…)

Vartotojas nuolat regi užrašus „naujiena“, „naujovė“ ir „naujas“. Šie užrašai dažnai būna išskirti ir grafiškai, o kartais net sudaro viso pranešimo esmę, pavyzdžiui: „LuK – siūlo naujovę; „Ištirpink žiemą! Nauja padanga Soft Frost 2“.
Tai regėdamas, reklamos adresatas, be jokios abejonės, iššifruoja įprastas šių žodžių reikšmes: „neseniai padarytas, atsiradęs“, „kitoks negu anksčiau buvęs“ ir „dar nevartotas“. Bet tą patį, ko gero, pasakytų ir ne tokie standartiniai užrašai.

Vadinasi, yra dar kažkas, kas verčia reklamos kūrėjus vartoti šias klišes. Reklamos tekstų analizė leidžia daryti prielaidą, kad šie žodžiai reklamoje virsta tarsi sutartiniu ženklu, simboliu. Ir šis ženklas reklamoje reiškia ne tik „nesenas“, „kitoks“ ar „dar nevartotas“, bet ir „geresnis nei senas“, „geresnis nei anksčiau buvęs“ ir „geresnis nei aš dabar vartoju“. (…)

Kada ir kokia reklama išauga savo drabužėlius >>

Asta Kupčinskaitė-Ryklienė. Kada ir kokia reklama išauga savo drabužėlius.
Reklamos ir marketingo idėjos, 2004. Nr. 1, p. 25–26

…dvi neplonos knygos, kurių „pH specialiai subalansuotas moterims“…

…atlikėjo kasdienybė ta, jog „jeigu tavęs nėra klubuose – tavęs nėra visai“…

…nereikalingi Lietuvos valstybei tokie pareigūnai, kurie mano, kad įvaizdis yra viskas…

Nesunku įžvelgti, kas bendra pokalbių nuotrupoms, kuriomis pradėtas straipsnis. Jose cituojama reklama. Iš pirmo žvilgsnio – tai lyg ir nieko nuostabaus: kokie gi dar tekstai, be reklamos, pasak vieno apžvalgininko, taip „šlykščiai dažnai kalami į smegenis“? Žinoma, įsidėmima tai, kas dažnai girdima ir matoma. Bet pasvarstykime: juk ne visa reklama cituojama. Atlikus specialius tyrimus galbūt netgi paaiškėtų, kad reklamos kartojimo „šlykštus dažnis“ neturi nieko bendra su tuo, kokias reklamas įninka kartoti įvairiausių socialinių sluoksnių atstovai įvairiausiose situacijose ir įvairiausiais tikslais.

Tad kuri gi reklama smarkiausiai įsirėžia į smegenis ir, išaugusi reklamos drabužėlius, tampa visuotine tautos leksika? Atsakome: tai reklama, kuri pajėgia tapti frazeologizmu. (…)